Сетевая библиотекаСетевая библиотека
Kitoks scenarijus Cat Schield AistraLas Vegaso naktys #1 Trijų knygų serija „Las Vegaso naktys“. Pirma knyga. Kas atsitiks, kai nepakenčiamas vyras taps tuo, be kurio ji negalės gyventi? Pradėjusi vadovauti lošimo namams aktorė Skarletė Fontein naudojasi savo grožiu tam, kad gautų viską, ko užsigeidžia. Tačiau ši taktika neveikia apsaugos eksperto Logano Vulfo. Tik kai vyrui prireikia jos pagalbos, Skarletei pasitaiko proga parodyti, kad ji turi daug daugiau nei tik gražų veidelį. Netikėtai moters saugumui iškyla pavojus. Padėtis tampa sudėtinga, o flirto žaidimai – rimti. Tik kur veda karšti bučiniai ir dar karštesnės naktys? CAT SCHIELD Kitoks scenarijus Pirmas skyrius Žengdamas į vadovo kabinetą penktame aukšte Loganas Vulfas sulėtino žingsnį žvilgsniui užkliuvus už moteriškų siluetų, šmėžuojančių Las Vegaso fone. Visos trys Fonteinų seserys buvo ne tik brunetės, bet ir vienodo ūgio bei kūno sudėjimo, jos mažai tesiskyrė savo požiūriais, stiliumi ar padėtimi. Visos trys buvo netikros seserys ir nieko viena apie kitą nežinojo iki jų tėvas Rosas Fonteinas prieš penkerius metus išėjo anapilin. Kai jų senelis Henris Fonteinas, Fonteinų viešbučių bei poilsiaviečių vadovas ir multimilijonierius, sužinojo, kad Rosas turėjo dvi nesantuokines dukteris, jas parsigabeno į savo namus ir įtraukė į šeimos reikalus. Abi jos pakeitė savo pavardes į Fontein ir gavo svarbius vaidmenis bendrovėje, kad galėtų konkuruoti, kaip kad testamente numatė senelis, kol paaiškės, kuri iš trijų paveldėtojų vadovaus Fonteinų imperijai jam išėjus į pensiją. – Labas rytas, Loganai, – mojuodama jam ranka pasisveikino Violeta Fontein. – Seneli, Loganas jau atvyko. – Sveiki, Loganai, – per garsiakalbį tvirtu balsu tarė Henris Fonteinas. Jis buvo apsistojęs Niujorke, kur bendrovė turėjo savo pagrindinę buveinę, ir ryšį su anūkėmis palaikė per savaitinę konferenciją telefonu. – Labas rytas, pone Fonteinai. Tikiuosi, nesutrukdžiau. – Visiškai ne, – atsakė verslo imperijos valdytojas. – Tiesą sakant, turiu skubėti į kitą susitikimą. Violeta, mieloji, dar kartą apgailestauju dėl netekties. Skambink man, jei tik prireiks mano pagalbos. – Dėkui, seneli. Kai tik Harpera Fontein nuspaudė mygtuką pokalbiui pasibaigus, Violeta parodė į tuščią krėslą šalia savęs. Loganas atsisėdo ir su užuojauta paspaudė Violetai ranką. – Apgailestauju dėl Tiberijaus. Kaip laikaisi? Merginos akyse sužibo ašaros. – Nors visi žinojome, kad jo širdis nebuvo sveika, vis tiek patyrėme šoką. Jis buvo energingas žmogus. Vylėmės, kad jo energija niekada neišseks. Man atrodė, kad tėvas gyvens amžinai. Loganas su Violeta draugavo jau septynerius metus, nuo tada, kai jis ir jo brolis dvynys Lukas nusprendė išplėsti bendrai valdomą apsaugos bendrovę Las Vegase. Violeta buvo vidurinioji pastovaus būdo sesuo ir turėjo paprastos kaimynų mergaitės žavesio. Jos motina Suzana dalyvaudavo šou pasirodymuose, bet po trumpo meilės romano su Rosu Fonteinu pagimdžiusi dukrelę išvyko dirbti pas Tiberijų Stouną, Laimingos širdies viešbučio ir lošimo namų savininką. Dvidešimt metų vyresnis Tiberijus pamilo Suzaną ir jiedu gyveno kartu. Augdama Violeta stebėjo Tiberijų ir viešbutį, o baigusi gimnaziją apie vadovavimą lošimo namams žinojo daugiau nei dvigubai už ją vyresni žmonės. Iš tikrųjų tai Tiberijus Stounas buvo ta priežastis, dėl kurios visos trys seserys tą rytą buvo rimtos. Violetos patėvis prieš dieną buvo rastas miręs, įtariama, dėl širdies smūgio, savo biure Laimingos širdies viešbutyje. Violetai nusišluosčius akis, prabilo Harpera: – Loganai, ar valgei pusryčius? Seserys Fontein pusryčiauti susitikdavo kiekvieno trečiadienio rytą viename iš trijų prabangių viešbučių, kuriems jos vadovavo. Jie buvo išsidėstę vienas šalia kito palei Las Vegaso Stripą ir kiekvienas iš jų unikaliai atspindėjo seserį, kuri jam vadovavo. Šį rytą jos mėgavosi pusryčiais Fonteino Ciel, Harperos viešbutyje, – naujausiame Fonteinų karūnos deimante. Ciel prancūzų kalba reiškia žodį dangus; Harperos valdos buvo šešiasdešimties aukštų statinys su panoraminiu vaizdu į Stripą. Patys brangiausi apartamentai aukštai virš miesto, aštuoniolikos pėdų aukščio stikliniai langai – viskas sukonstruota taip, kad svečiai jaustųsi tarsi sklandantys skaisčiai mėlyname dangaus skliaute. Ši spalva dominavo visame dviejų milijardų dolerių vertės viešbutyje. – Dėkui. Aš jau valgiau. Jau trys valandos kaip jis atsikėlęs. Pirmas rytas, kai nedirba. Apsilankymas Luko namuose, paskui išvyka į Fonteinų Ciel patikrinti, kaip dirba komanda, testuojanti apsaugos sistemą, sumontuotą greitai atsidarysiančiame viešbutyje. – Bet išgersiu puodelį žaliosios arbatos, jei tik Violeta sutiks ja pasidalyti. – Arbatos pakaktų daugiau nei dviem, – šviesiai rudose Violetos akyse spindėjo šiluma, kai ji tuščią puodelį pripildė arbatos ir pastūmė jam. – Malonu žinoti, kad dar kai kas be manęs vertina žaliosios arbatos privalumus, – kandžiai tarusi mergina pasižiūrėjo į seserį, sėdinčią iš kairės. – Teisingai, – sumurmėjo Skarletė, prabildama pirmąsyk. – Dangus uždraudė Loganui ragauti viską, kas jam kenkia. Skarletė Fontein – patraukli, charizmatiška, tiesiog natūraliai seksuali – turėjo dovaną giliai įaudrinti Loganą. Jo nuomone, kvapą gniaužianti buvusi aktorė buvo paskutinis asmuo, kuriam atitektų teisė valdyti prabangiausią viešbutį bei lošimo namus. Neturinti net koledžo diplomo nei verslininkės patirties moteris pasikliovė neblėstančiu savo žavesiu gauti viską jau padaryta, ir tai Loganui suformavo klaidingą nuostatą apie tai, kiek daug ji pasiekė tokiu būdu. Moteris į burną įsidėjo kąsnelį cukrinio tešlainio. Nuo jos švelnaus murkimo iš pasitenkinimo Longano rankų plaukeliai pakilo piestu. Šimtąją sekundės dalį jis pavėlavo atlaikyti stiprios bangos smūgį. Prikaustantis ir nepageidautinas geidulys užliejo jį, palikdamas visa griaunančią ilgesingą sumaištį ir aistros sukeltą įniršį. Vos įžengęs į kambarį jis iš paskutiniųjų stengėsi nekreipti dėmesio į nuo vaikystės populiarią televizijos žvaigždę. Būdamas šalia jos vyriškis netekdavo tvirtumo. Seksualinė energija nuo jos sklido kaip nuo Harperos demonstruojamas profesionalumas, o nuo Violetos – spinduliuojantis optimizmas. Daug kartų Loganas stebėjo, kaip Skarletė paveikdavo pilną kambarį vyrų tik pasirodžiusi tarpduryje. Jis buvo jos apžavėtas nepaisant didžiausių pastangų išsaugoti atsparumą tiems kerams. Deja, nesėkmingai. Vyriškiui patiko dalykai, kuriuos jis galėjo kontroliuoti. Kompiuterinės sistemos. Greiti automobiliai. Bet kokia rizika, kurios jis imdavosi, buvo kruopščiai apskaičiuota įvertinant mažiausias sąnaudas ir pasekmes. Proga palanki, kai protas pasiruošęs, – toks buvo jo gyvenimo devizas. O Skarletė atrėžtų jam, kad laimė šypsosi drąsiausiems. – Išbandžiau daug dalykų, kurie man netiko, – atkirto vyras, vengdamas į jį įsmeigtų kerinčių žalių akių vilionės. – Man patinka gyventi sveikai. Ir protiškai, ir fiziškai. Skarletė smakro judesiu parodė į Violetą: – Judu abu puikiai vienas kitam tinkate. Loganas tam pritarė. Jis norėjo moters, kuri atitiktų jo gyvenimo būdą. Tokios, kuri dalytųsi su juo sveika gyvensena ir surastų pusiausvyrą tarp darbo ir namų. Jam nereikėjo aršios sirenos, kuri aukštyn kojomis apverstų jo įpročius ir drebintų jo pasaulį. Violeta paspaudė jam ranką, jos akys žvelgė melancholiškai. – Mudu per daug panašūs. Mirtinai įgristume vienas kitam ir būtume kankinami nuobodulio. Ne. Manau, kad Loganui reikia tokios, kuri mestų jam iššūkį. – Violeta atsistojo ir niūriai dėbtelėjo į Skarletę. – Tokios kaip tu. Trumpai dvejojusi Skarletė lengvai nusikvatojo. Loganas keikė savo smalsumą matydamas tokias skirtingas nuotaikas. Kodėl ji delsė juoktis? Vyriškio pulsas išėjo iš rikiuotės. Jis atsilošė ir sukryžiavęs rankas stebėjo, kaip iš kambario išėjo Violeta. Pauzė nereiškė, jog Skarletė apsvarstė šią mintį. Ji niekada nesuteikė Loganui preteksto patikėti, jog irgi išgyvena tokį patį seksualinį potraukį, koks apėmė jį. Beveik priešingai. Iš tikrųjų Loganas nebuvo tikras, kad Skarletė būtų susidomėjusi bent vienu iš vyrų, lakstančių paskui ją. Moteris dalijo flirtą tarsi saldainius, o gerbėjai, ištiesę rankas, juos graibstė. Ir tai dar labiau skatino jų troškimą turėti ją. Kai prieš penkerius metus Los Andžele metusi aktorės karjerą ji atsikraustė į Las Vegasą valdyti Fonteinų Richesse, Loganas matė, kaip vienas po kito nusivilia jos siekę vyrai. Jam atrodė, kad ši moteris buvo akmenširdė, kuriai patinka kankinti vyrus, todėl savo troškimus laikė giliai paslėpęs. Pasimėgaudama ji erzino jį, ir tai buvo iššūkis. Sutelkęs dėmesį į tai, dėl ko tą rytą apsilankė Harperos biure, Loganas pateikė jai skaičiavimus, kuriuos atliko pasitaręs su savo komanda dėl apsaugos sistemos. – Nekils jokių kliūčių įmontuoti kameras, ir atidarymas vyks ramiai, – patikino jis. – Puiku. – Jam kalbant moteris kažką rašėsi. – Vienu rūpesčiu mažiau, – ji žvilgtelėjo į laikrodį. – Jei daugiau klausimų nėra, po dešimties minučių turiu eiti į susirinkimą, – murmėdama ji suraukė antakius. Su sąlyga, kad jam rūpės išnaudoti tą laiką. – Tiesą sakant, yra dar vienas dalykas, – tęsė Loganas. – Be abejo, tai paslauga. Vyriškis pastebėjo netikėtą Skarletės susidomėjimą ne pirmojo būtinumo reikalu. Atrėmusi alkūnes į stalą moteris įdėmiai į jį žiūrėjo. Loganui labiau būtų patikę išsakyti savo prašymą Harperai asmeniškai, bet iki viešbučio atidarymo likus vos dešimčiai dienų jos laikas buvo ribotas. – Mano dukterėčia atvyko į miestą likusiam vasaros laikui, ir aš norėčiau, kad porą savaičių leistum jai stebėti savo darbą. Tiesiog prašau sudaryti galimybę stebėti dirbančią verslininkę. Harpera, amžiumi vyriausia iš visų trijų moterų, buvo vienintelis santuokinis Roso Fonteino vaikas. Ji turėjo patirties ir ambicijų siekiant perimti viską iš savo senelio, kai šis pasitrauks po dvejų metų. Harperos motina buvo kilusi iš senos Rytų pakrantės turtuolių giminės ir siekė, kad jos dukra būtų auklėjama Niujorke bei lavintųsi viename iš JAV šiaurės rytų universitetų, kuris priklausė Universitetinei sporto lygai. Harpera buvo profesionalė ir atrodė elegantiškai – viskas joje derėjo nuo gležno šifono apdarų iki juodų dizainerio kurtų batelių. – Tu esi tobulas modelis šiam vaidmeniui, – užbaigė Loganas. – Tobulas modelis šiam vaidmeniui, – atkartojo Skarletė žemu, juoko pilnu balsu. – Tikra profesionalė. Loganas žiūrėjo į moterį susivokęs, kad perlenkė lazdą. Tačiau sesers ir svainio jam patikėta užduotis pranoko jo kompetenciją. – Norėčiau padėti, – atsiliepė Harpera, – iš karto, kai tik viešbutis atsidarys. – Tikėjausi, kad tuoj pat imsiesi ją mokyti. – Nežinau, kaip galėčiau… – Harpera nukreipė viltingą žvilgsnį į Skarletę. – O kaip tu? – Mano dienotvarkė atvira, – dėstė Skarletė, o jos žvilgsnis buvo tvirtas ir įdėmus, tarsi psichiatro. – Man būtų malonu padėti. Loganas ne tai turėjo omeny. Jo santykiai su Harpera buvo dalykiški, nuoširdūs. Tai, kas įvyko tarp jo ir Skarletės, puikus sarkazmo pavyzdys. Jo septyniolikmetė dukterėčia jau turėjo nemalonumų. Skarletės įtakos veikiama ji taptų visai nevaldoma. – Jeigu tik Loganas negalvos, jog mano modelio vaidmuo yra esminis, – dėstė savo nuomonę Skarletė, jam dar nespėjus pereiti prie jos pasiūlymo. Moters gebėjimas bauginamai tiksliai skaityti Logano mintis suteikė jai nepageidaujamo pranašumo prieš jį. – Nebūk juokinga, – Harpera nekreipė dėmesio į sesers žodžių potekstę. – Be to, tavo viešbutis veikia. Mergaitei bus daugiau naudos pamatyti, kaip viskas vyksta. O dabar, jeigu neprieštarausite, turiu tikrai svarbų tarptautinį susitikimą. Loganas nusekė akimis Harperą, keikdamas netinkamą laiko pasirinkimą. Jam nederėjo išsakyti savo rūpesčių Skarletei girdint. – Papasakok apie savo dukterėčią, – tęsė Skarletė. – Man nereikia tavo pagalbos. Subtilumas nebuvo pats geriausias būdas Skarletei sulaikyti. – Ne, – saldžiu tonu tarė moteris. – Tu nenori mano pagalbos. Ji įsipylė dar kavos, pakėlė puodelį ir jo krašteliu palietusi lūpas papūtė kavą. Įsistebeilijęs į raudonų lūpų formą Loganas tylėjo. – Labai gerai, – pagaliau sutiko jis. – Nenoriu tavo pagalbos. – Kiek jai metų? Loganas porą sekundžių griežė dantimis. Nepaisant to, kad iš vienos pusės jį spaudė griūvantys planai dėl dukterėčios, o iš kitos – moteris, sėdinti už stalo priešais jį, vyras kalbėjo tai, ką ji norėjo išgirsti. – Medisonai septyniolika. Ji mano sesers jauniausioji. Ir per pastaruosius tris mėnesius vos neišvarė iš proto Paulos ir jos vyro Rendolfo. – Medisona? Kaip Viskonsino sostinė? – Kaip Medisono aveniu, – susiraukė Loganas. – Jos tėvui priklauso didelė reklamos agentūra Niujorke. O Paula yra prestižinės teisinės firmos partnerė. Medisona iš savo tėvų paveldėjo ir protą, ir ambicijas. Klasėje ji antra pagal pasiekimus, ir buvo pakviesta studijuoti keturiuose prestižiniuose universitetuose. Jeigu norėtų, lengvai užliptų bet kokios korporacijos laipteliais, kad ir ką pasirinktų. Tačiau, tėvų siaubui, paauglė nutarė būti aktore. – Ir jie tikisi, kad ji seks jų pėdomis? Iš rūstaus tavo pasakojimo spėju, kad ji ne tai nori daryti. – Ji atsisako vykti į koledžą. Po dviejų savaičių jai sukaks aštuoniolika, ir ji pasiryžusi išvykti į Los Andželą. Skarletė smalsaudama susiraukė. – O kas blogai Los Andžele? – Tai ne dėl miesto, o dėl jos pasirinkto karjeros kelio. – Užuot visą laiką kalbėjęs apylankom, kodėl nepasakai man, kas iš tikrųjų vyksta? Ir kodėl norėjai pristatyti ją Harperai? Dalytis šeimos problemomis su pašaliečiais Loganas nemėgo, tačiau jam desperatiškai reikėjo pagalbos. Bet kieno pagalbos. Kad ir Skarletės. – Medisona per pavasario atostogas pabėgo į Los Andželą. Ji užsispyrusi tapti aktore. Skarletė timptelėjo putlias lūpytes. Metų metus jis stebėjo, kaip ji moka skaityti žmonių mintis. Dažniausiai Loganas stengdavosi nuslėpti, kaip lengvai jai pavykdavo sudrumsti jo ramybę ir hormonus, bet šį kartą sarkastiškas jo tonas buvo per daug stiprus. – Skandalas pakenks šeimai. – Skarletė nutaisė rimtą veidą. – Jai tik septyniolika. – Ir ji gali pakliūti kokiam nors blogiečiui į nasrus. Loganui nepatiko, kad ji šaipėsi iš jo rūpesčių. – Laimei, taip nenutiko. – O kas nutiko? Ne pats blogiausias dalykas. Medisona pabėgo su vaikinu, kurį sutiko Niujorke vasarą prieš užsirašydama į aktorių kursus. Ji netgi gavo pasiūlymą filmuotis. – Tėvas surado ją dar neįsipainiojusią į problemas ir parsivežė atgal į Niujorką. – Kodėl jie neleidžia jai siekti savo svajonės? – Skarletė įsipylė dar truputį kavos. – Aktorystė nėra pati blogiausia specialybė pasaulyje. – Paula su Rendolfu nemano, kad tai tinkama karjera tokiai protingai ir gabiai merginai kaip Medisona, – paaiškino Loganas. – Jie nori, kad dukra lankytų koledžą ir gautų diplomą. Skarletės reakcija buvo rami, ji tik trumpam suraukė antakius. – Aš nelankiau koledžo ir manau, kad pasielgiau gerai. Taip kalbėjo buvusios aktorės dukra, kurios žygdarbių nuotraukas paparacai publikavo nesivaržydami. Būtent todėl, kad Skarletė palaikė Medisonos svajonę, Loganas ir neprašė jos pagalbos. – Tu taip pat turi milijardierių senelį, kuris atsivežė tave į Las Vegasą ir įteikė viešbutį. Loganas nesuvokė, kaip žeidė jo žodžiai, kol gundančio Skarletės žavesio nesunaikino įsiplieskęs susierzinimas. Pirmą kartą Loganas suprato išvydęs neužmaskuotą tikros moters vaizdą. Tai tik sustiprino nuojautą, kad trokšta jos. Grumdamasis su savo libido, Loganas lėtai įkvėpė ir iškvėpė. Kol įkaitęs kraujas lėtai tekėjo gyslomis, jis stengėsi kvėpuoti kuo ramiau. Prakeikimas. Kodėl ji tokia velnioniškai graži? Jos oda buvo glotni, šviesi, dailus kūno sudėjimas traukė akį: didelės, stangrios krūtys, laibas liemuo, ilgos kojos. Visi atsisukdavo jai einant. O jos burna… Geidulingos raudonos lūpos prašėsi bučiuojamos. – Tu teisus, – vangiai ištarė Skarletė kiek sarkastišku tonu. – Nerealu matyti, kad vadovausiu Fonteinų Richesse, jeigu senelis neatsisakys pamišėliškos minties priversti anūkes varžytis dėl vadovaujamų pareigų. Iki šiol būčiau buvusi Los Andžele, dalyvaučiau atrankose dėl vaidmenų, dirbčiau, kai tik galėčiau, ir laukčiau momento, kai dėl karjeros reikia sutelkti jėgas. Būčiau sėkminga ir laiminga. – Paklausyk, aš tik norėjau pasakyti, kad tavo kandidatūra niekada nebūtų svarstoma užimti generalinio direktoriaus pareigas, jei nebūtum Roso dukra. Pirmą kartą per penkerius metus Skarletė suteikė Loganui progą pamatyti, kaip smarkiai jis nuliūdino ją. Vis dėlto ji labai greitai susitvardė. – Bet aiškiai leidai suprasti, kad nemanai, jog čia mano vieta. – Nesu dėl to tikras. Ji nustebo. – Ačiū. – Už ką? – Kad bent kartą esi atviras. Tu iš aukšto žiūrėjai į mane nuo tada, kai susitikome. Atviras jos žvilgsnis reikalavo tiesmuko atsakymo, tačiau mama jį buvo išmokiusi neįžeidinėti moterų. – Aš nemenkinau tavęs. Tačiau tai nebuvo visiška tiesa. Nepaisant viešbučio sėkmės, Loganas nemanė, kad ji atitiks Violetos ir Harperos lygį prireikus imtis tokio didelio masto verslo kaip Fonteinų viešbučiai bei poilsiavietės vadybos. – Bet tu man ir nepritarei, – tarė ji. – Ne tai, kad nepritariau. – Tai kas tada? – ji mygo jį prie sienos. – Mano seserims tu draugiškas, – ji pristabdė ataką. – Kas tau nepatinka? – Viskas gerai. – Esi įsitikinęs, kad Violeta ir Harpera turi tai, kas būtina norint užimti aukštą postą Fonteinų viešbučių versle? – Skarletė nutilo laukdama pritarimo, bet jis nieko neatsakė, tylėjo kaip akmuo. – Argi taip nemanai? – Ji vėl skaitė jo mintis. Loganui ir vėl nieko neatsakius, jos žvilgsnis tapo šiltesnis. – Jos abi dirbo išimtinai daug, kad pasiektų tai, ką dabar turi. Aš esu nieko neišmananti aktorė. Tu jautiesi jų globojamas. – Ji su šypsena pažvelgė į jį. – Esi geras draugas, ir tau nėra dėl ko nerimauti. Aš neturiu patirties versle, o tai reiškia, kad man nėra galimybės konkuruoti su gerą išsilavinimą turinčiomis, neįtikėtinai gabiomis seserimis. Senelis smagiai žaidžia įtraukęs mane į šias varžytuves. Stiprus Skarletės balsas smelkėsi iki pat nervų šaknelių. Ji menkino save, norėdama užbėgti Loganui už akių. – Džiaugiuosi, kad mudu tai išsiaiškinome. Jiedu neišsiaiškino nieko. Loganui šalia jos buvo nesmagu ir jis nesijautė draugiškas, koks buvo prieš penkias minutes. Bet ką daugiau jis galėjo pridurti? Loganas neketino sakyti, jog ši moteris apžavėjo jį. – Grįžkime prie tavo dukterėčios ir jos apsisprendimo nelankyti koledžo, – jau gyvesniu dalykišku tonu tęsė Skarletė. – Ko ji turėtų išmokti dvi savaites stebėdama Harperą? – Kad verslo pasaulis nėra nuobodybė, kaip kad ji įsivaizduoja. Skarletė melodingai ir linksmai nusikvatojo. – Ir tu pasirinkai stebėti darboholikę Harperą? Mergina mirs iš nuobodulio jau pirmą dieną. Jai geriau būtų su Violeta, – nutilusi ji šaukšteliu barbeno į sniego baltumo staltiesę. – Žinoma, po Tiberijaus mirties tai ne pats tinkamiausias laikas. – Sutinku. Kodėl jiedu vėl grįžo prie jo dukterėčios? Tarp jųdviejų tvyrojo įtampa. – Kodėl jai neparodai įdomių apsaugos verslo dalykų? Skarletė pataikė tiesiai į opiausią Logano vietą. – Kiekvieną kartą, kai tik bandau Medisoną kuo nors sudominti, ji tik varto akis ir nukrypsta nuo temos, – neslėpė nusivylimo Loganas. – Pamaniau, gal kam nors ne iš šeimos narių sektųsi geriau. Skarletė atidžiai stebėjo Logano veido išraišką. Pamaniusi, kad galbūt užtektinai per vieną dieną suerzino vyriškį, iki šiol taikytą akiplėšišką taktiką pakeitė moteriška pagalba. – Turbūt esi teisus manydamas, kad jos proteliui bus geriau pasiklausyti neutralaus trečiojo asmens. Nesuinteresuoto trečiojo asmens su daktaro laipsniu verslo srityje, tokio kaip Harpera, ar dešimties metų vadovavimo viešbučiui ir lošimo namams patirties turinti Violeta. Tik ne nuo vaikystės buvusios žvaigždės, neturinčios jokių reikiamų gebėjimų vadovauti pasaulinio lygio viešbučiui. Taigi Loganas mąstė teisingai, bet prasta jo nuomonė moteriai įgėlė. Ne todėl, kad jis būtų neteisus. Ar kad dar kas nors nepritartų jam vertinant jos nesėkmes. Skarletė neabejojo, kad tokia pat nuomonė jau buvo apskriejusi tuziną viešbučių ir kazino savininkų Las Vegase. Ji negalėjo pakęsti Logano pažeminimo labiau už visus kitus kartu sudėjus. Jausdamasi nesmagiai dėl ją apėmusių minčių, Skarletė žvilgtelėjo į sesers kabinetą. Jos skoniui kambarys buvo per mažas. Atrodė, kad Harpera jautėsi nesaugiai, nes apstatė biurą brangiais baldais ir aksesuarais. Atrodė juokingai. Jei kas nors ir galėtų vadovauti sėkmingiausiam Fonteinų viešbučiui Las Vegase bei užimti aukščiausias pareigas, tai būtų tik vienintelė santuokinė Henrio Fonteino anūkė. – Žinoma, jeigu tau reikia, kad kas nors papasakotų, kaip sunku tapti Holivudo aktore, aš tam pasirengusi. – Skarletė mestelėjo savo servetėlę ant stalo. – Kada nori, kad pradėčiau keisti jos požiūrį? Loganas piktai į ją pažvelgė. Tai buvo viena iš septynių jo nepasitenkinimo išraiškų, atsirandančių toje pačioje veido vietoje. – Jeigu neketini imtis to rimtai, aš palauksiu, kol Harpera ar Violeta bus laisvos. – Man atrodo, kad tu per daug įsijautei, – papasakojusi apie penkiolika metų trukusią aktorės karjerą Skarletė pergalingai šyptelėjo ir atsistojo. – Šiam projektui gali manęs ir nepasirinkti iš pirmo karto, bet esu tas žmogus, kurio tau reikia. – Gerai. Loganas atsistojo šalia. Jis buvo aukštas kaip bokštas. – Parašysiu Medisonai, kad šiandien po pietų apsilankytų tavo biure. Tarkime, apie pirmą? – Lauksiu. Skarletė pasisuko eiti tarsi vengdama visaapimančio jo buvimo, bet jai nežengus nė kelių žingsnelių, Loganas ranka apkabino ją per liemenį. – Ačiū. Jis švelniai lietė jos odą. Anksčiau nebuvo apkabinęs jos. Fizinis kontaktas nudegino Skarletę tarsi žaibas. Išsigandusi stiprios savo reakcijos ji išsilaisvino pasisukdama daug smarkiau nei reikėjo. – Loganai, jau per vėlu stengtis man įtikti. Iš gilių rudų vyriškio akių sklido šaltis. – Gerai. Jis nužvelgė ją visą – nuo išsidraikiusios aukštos šukuosenos iki ryškia rožine spalva nulakuotų kojų nagų, nepraleisdamas nė vienos smulkmenos. Skarletės širdis tukseno tarsi bėgiko pėdos ant grindinio, o nuo įtampos surakino pečius. Kiekvieną kartą atsidūrusi ne daugiau nei penkiasdešimties pėdų atstumu nuo šio vyriškio, ji virsdavo apžavėta, galvą pametusia paaugle. O jis atrodė visiškai ramus. Šešių pėdų dviejų colių ūgio stuomeningas dailus vyras atrodė valdingai. Banguoti juodi plaukai siekė apykaklę. Tamsūs antakiai, išraiškinga nosis ir stačiakampio formos žandikauliai nesuteikė jam klasikinio vyro grožio, tačiau akį traukė jo žavesys. Tarsi skulptoriaus iškaltos lūpos nuolat šmėžavo Skarletės mintyse. – Ar galėtum apsirengti ką nors labiau primenančio verslo stilių? – pareikalavo jis tvinksint skruostams. – Medisonai būtina praleisti laiką su profesionalia, karjeros siekiančia moterimi. Išlikti nepriekaištingai ramiai girdint Logano kritiką buvo tikras iššūkis, nes reikėjo sutramdyti ne tik deginantį karštį, bet ir numalšinti jaudulį. Skarletė suprato, jog su iki kulkšnių plevėsuojančia suknele su iškirpte priekyje ir įsispiriamomis aukso spalvos basutėmis ji labiau panėšėjo į Las Vegaso viešbučio viešnią nei vadovę. – Aš neužsiimu verslu. – Apsisukusi ant keturių colių kulniuko Skarletė išžingsniavo iš biuro, kartu išsinešdama ir sąmyšį keliančius jausmus. Loganui reikėjo pamiklinti ilgas kojas, kad ją sulaikytų. – Žinoma, kad didelėje savo spintoje rasi kokį drabužį, tinkamą darbui. – Iš ko sprendi, kad mano spinta didelė? – Per penkerius metus nė karto nemačiau tavęs dukart apsirengusios tais pačiais drabužiais. Nustebusi, jog jis pastebi, ką ji dėvi, Skarletė akimirkai žvilgtelėjo į jį. – Paglostei man širdį atkreipdamas dėmesį į mano apdarus, – pabrėžė ji, flirtu stengdamasi užmaskuoti aiškią savo reakciją į jo susidomėjimą. – Nepradėk. Kaip saugumo ekspertas dalį dėmesio privalau skirti detalėms. – Gerai, ar tik nebūsi gražbylingas velniūkštis? – šmaikštavo ji žengdama į liftą, keliantį į trečią aukštą ir estakadą, jungiančią tris seserų Fontein valdomus viešbučius. Siekdamas pro Skarletę paspausti lifto mygtuką vestibiulyje, Loganas rankove brūkštelėjo jai per pliką ranką. Užsiveriant durims jis laikėsi arčiau Skarletės, taip dar stipriau žadindamas jos jausmų galią. Nepamąsčiusi apie neatsargaus poelgio pasekmes, Skarletė pirštu bakstelėjo į tvirtus vyro raumenis. – Be abejonės, tu žinai, ką pasakyti merginai, kad ji pasijustų ypatinga. Skarletė tikėjosi atitinkamo atsako. Anksčiau jis visuomet laikydavosi atokiau, o dabar, jos nuostabai, priėjo arčiau. Šitoks fizinis vyro artumas drumstė jos pusiausvyrą. Turėjo pasistengi, kad susvyravusi į jį neatsiremtų. – Ar niekada nepavargsti vaidinti? – susimąstęs paklausė Loganas, o įprastas jo balso tonas nenuslėpė kylančios įtampos. Sulaikiusi nelygų kvėpavimą Skarletė priverstinai kilstelėjo lūpų kampučius. – Ką turi omeny sakydamas vaidinti? – Daugelis moterų elgiasi kvailai, kad priverstų vyrus priimti jų siūlymus ir patikėti bet kokia jų fantazija. Būtų visiškas kvailys, jei patikėtų jos atsidavimu be jokio pasipriešinimo. – Ar tik nemanai, kad taip elgiuosi manipuliuodama vyrais? – atsakė ji jau lengviau suvaldydama kvėpavimą, nors Loganas stovėjo visai šalia. Skarletė didžiavosi gebėjimu skaityti vyrų mintis. Dažniausiai tai būdavo labai paprasta. Daugumai jų patiko jaustis galingiems ir šalia savęs turėti gražią moterį malonumams. Net ir tuose, kurie priminė nekaltus avinėlius, tūnojo urvinis vyras. Loganas sausas išlipo iš balos, kurioje Skarletė išmurkdė visą vyrų giminę. Jis atrodė turįs stiprų imunitetą jos vilionėms, todėl ši provokavo jį kiekvienai progai pasitaikius. Vyriško dėmesio stygius jai buvo iššūkis. Skarletė nujautė, kad jis niekada neperžengs ribų, o jo abejingumas suteikė laisvės nevaržomai demonstruoti savo jausmus. Tai buvo savotiškas išsilaisvinimas. – Vieną dieną kas nors atskleis, kas iš tikrųjų slypi už tavo flirto, – tvirtu balsu perspėjo Loganas. Skarletė suraukė antakius. – Kas tai yra? – Tai, ko tau reikia, nėra dresuotas kambarinis šuniukas. – Ar ne? – Ne, – ramiu, pasitikėjimo savimi kupinu tamsių akių žvilgsniu Loganas stebėjo ją. – Tau reikia vyro, kuris pralaužtų tavo gynybą ir pažadintų tavyje laukinę prigimtį. – Nebūk juokingas, – tarė Skarletė stengdamasi neprisiliesti prie dailių jo lūpų ir nepasiduoti kvailoms svajoms būti bučiuojamai Logano Vulfo. – Sau gali meluoti ką tik nori, – tęsė jis. – Bet manęs neapgausi. Loganui mikliai sugriebus jos pirštus, Skarletė susivokė paglosčiusi jam krūtinę. Truktelėjo ranką norėdama išsilaisvinti, bet vyras tik dar stipriau juos suspaudė. Loganas dar labiau sužadino jau ir taip kunkuliuojančią moterišką energiją. – Leisk man eiti. – Tu pradėjai. Ji nebuvo dėl to tikra. – Kas tau šiandien pasidarė? Logano lūpų kampučiuose nušvito šypsena. – Pati žinai. Manau, kad pirmą kartą matau tave praradusią savikontrolę. Man tai patinka. Kaip jam pavyko taip greitai apversti viską aukštyn kojom? Skarletė įtempė šlaunis, tačiau tai nesušvelnino kandžių žodžių poveikio, netgi priešingai. Tau reikia vyro, kuris pralaužtų tavo gynybą ir pažadintų tavyje laukinę prigimtį. Laimei, jis niekada nesužinos, kaip jai patiko klausytis tų žodžių. – Man tikrai neįdomu, apie ką tu… Ji neturėjo progos pabaigti mintį. Prieš Skarletei nuspėjant Logano ketinimą, jo lūpos atsidūrė pavojingai arti josios. Kankinamai lėtai jos apgaubė jos burną. Nuostabos aimaną pakeitė silpna pralaimėjimo dejonė, kai Skarletė pravėrė lūpas mikliam jo liežuviui. Tyčia pakėlusi galvą, kad jam būtų patogiau, Skarletė suleido pirštus į jo plaukus ir laikėsi įsitvėrusi jų lyg nuostabios akimirkos. Rodės, planeta pakeitė savo orbitą. Jeigu vyro ketinimas buvo pažadinti joje laukinę prigimtį, tai jis pasiekė savo tikslą mažiau nei per tris sekundes. Kiekviena jos nervų galūnėlė šaukte šaukėsi jo prisilietimų. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/cat-schield/kitoks-scenarijus/?lfrom=334617187) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
КУПИТЬ И СКАЧАТЬ ЗА: 143.51 руб.