Сетевая библиотекаСетевая библиотека
Dar viena naktis Susanna Carr Tango Visuose mergvakariuose būna staigmenų… Būsima pamergė Endžė Loson jaučiasi lyg atsidūrusi pragare… jei taip galima apibūdinti striptizo klubą, pilną klykiančių moterų. Naktis tik prasidėjo, o viskas eina blogyn. Priešais išdygsta jos buvusysis, Koulas Fosteris. Šio vyro neįmanoma ignoruoti, nė vieno seksualaus jo kūno centimetro. Slaptoje operacijoje dalyvaujantį Koulą netikėtas Endžės pasirodymas akimirksniu nubloškia į praeitį – į karštas kartu leistas naktis. Kai pirmoji pamergė praranda sąmonę, Koulas supranta gavęs progą patekti į vestuvių pobūvį. Jam padės Endžė. O jei galės praleisti dar vieną naktį su ja… SUSANNA CAR Dar viena naktis Pirmas skyrius Grindys drebėjo nuo trankios šokių muzikos, o prieblandą skrodė prožektorių šviesos. Kol pusnuogiai vaikinai šoko klykiančioms merginoms, Endžė Loson išsitraukė telefoną ir pasižiūrėjo, kiek valandų. Kiek jai dar reikės kankintis šiame mergvakaryje? Kažkam palietus petį Endžė krūptelėjo. Pasisukusi už savęs pamatė būsimą nuotaką. Britanės neįmanoma nepastebėti – aptempta raudona suknelė, netikrų briliantų diadema ir ant ilgų, varinių plaukų krintantis nuometas. – Endže, turėtum linksmintis, – per muzikos trenksmą suaimanavo Britanė. Ji stovėjo rankomis įsisprendusi į klubus ir nekantriai trepeno koja. – Tu mano pamergė. Privalai atsipalaiduoti! Endžė pažvelgė į Britanę, į merginas, užlipusias ant stalų ir kėdžių, maldaujančias gražuolio šokėjo išsirengti, ir vėl atsisuko į ją. – Ir tu tai pastebi? – Ir ką tu vilki? – Britanė su pasibjaurėjimu rodė į Endžę. – Juk čia mergvakaris. – Aplink sukiojasi pusnuogiai vaikinai, – Endžė priminė būsimai nuotakai. – Nemaniau, kad turiu laikytis aprangos kodo. – Žinoma, kad turi. Čia mano vakarėlis, – pareiškė Britanė ir prispaudė gražiai sutvarkytus nagučius draugei prie krūtinės. – Aš asmeniškai padedu apsipirkti išskirtinėms klientėms, ir jos čia. Išskirtinėms? Endžė vos laikėsi neprunkštelėjusi. Jai teko dirbti su pačiomis talentingiausiomis ir daugiausiai pasiekusiomis Sietlo moterimis, o į Britanės kvietimą atsiliepusios klientės dabar buvo kaip reikiant įkaušusios ir visiškai nesivaldė. – Gerai turiu atrodyti ne tik aš, – priminė Britanė. – Bet ir mano pamergės. Endžė nužvelgė savo apdarus. Vilkėjo juodą, blizgią, berankovę palaidinę, tamsius aptemptus džinsus, kuriuos nenoromis apsimovė įkalbėta motinos, ir avėjo aukštakulnes basutes. Drabužiai nebuvo nei keisti, nei vulgarūs. Mergina nužvelgė kitas moteris, susirinkusias aukšto lygio striptizo klube, užsakytame Britanės mergvakariui. Viešnios nepriminė Endžės pažįstamų, kurios dievino flanelinius marškinius, akinius storais rėmeliais ir dizainerių batus. Jos netgi nepriminė jogos kelnes ir ekologišką kavą mėgstančių priemiesčių gyventojų. Šios moterys vilkėjo gundančias sukneles ar trumpučius, prigludusius sijonėlius. Atrodė pašėlusios ir seksualios. Ak. Endžės šiais žodžiais neapibūdintum. Niekada. Endžė atsiduso, bet nepasidavė instinktyviam norui susigūžti. Ji ir vėl apsirengė netinkamai. Manė, kad taip apsirengusi atrodys subtiliai ir susilies su minia, tačiau dabar priminė juodą milžiną tarp cukruotų slyvų fėjų.[1 - Galvoje turima P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ cukruotų slyvų fėja (čia ir toliau – vert. pastabos).] – Aš rimtai, Endže. – Britanė sušuko bejėgiškai iškėlusi rankas. – Kuo blogai parodyti iškirptę? Dabar draugė kalbėjo visai kaip Endžės motina. – Nieko, – numykė mergina ir gūžtelėjo pečiais. Gerai, kad būsima nuotaka taip galvojo, nes apsivilkusi pamergės suknelę apsinuogins prieš visą pasaulį. Ta suknelė buvo ankšta, blizgi ir vos dengė seksualiausias vietas. – Pasiduodu. Tiesiog pamėgink apsimesti, kad tau smagu. – Nueidama burbtelėjo Britanė. Po šių atsisveikinimo žodžių Endžė sustingo. Ji labai stengėsi įsijausti į vakarėlio nuotaiką, bet jai buvo nuobodu. Ir tai buvo puiki priežastis sunerimti. Tiesą sakant, iš jos gyvenimo dingus Koului, joks kitas vyras nedomino. Mergina buvo viena jau kelis mėnesius, bet matydama pusnuogius gražuolius nė kiek nesusijaudino. Kodėl ji negali pasimėgauti šokančiais vyrais? Juk tai nesąmonė. Ji jauna, sveika. Kas jai negerai? – Neklausyk Brit. Nuleidusi akis Enždė pamatė Britanės asistentę. Šerilė buvo mažutė, įspūdingų formų blondinė, paprastai mūvinti džinsus ir vilkinti gyvūnų kailių raštais margintas palaidines, bet šiandien ji dėvėjo aptemptą suknutę, primenančią leopardo kailį, ir avėjo dangų remiančius aukštakulnius. – Brit nuolat neprašyta dalija stiliaus patarimus, – atsargiai šyptelėjo Šerilė. – Bet nenori nieko įžeisti. – Viskas gerai. Man netrukdo. – Patikino Endžė, bet Britanės asistentė jau ieškojo savo viršininkės. Ir tikrai netrukdė. Endžė taip dažnai girdėjo nusiskundimus, kad įprato nekreipti į juos dėmesio. Vaikinai visada norėjo, kad ji vilkėtų atviresnius drabužius, o geranoriškos draugės mėgindavo padaryti makiažą, tačiau mergina nepasidavė jų maldavimams. Endžė žinojo, kad niekada nepateisins draugų lūkesčių, tad kam dar stengtis? Tokios pagalbos ji išmoko atsisakyti labai jauna. Mama versdavo leistis į žygius po prekybos centrą: apsipirkimai prilygdavo kelionei ant ešafoto, bet, nepaisant atkaklių motinos pastangų dukterį paversti stileiva, Endžei taip ir nepavyko. Vietoj plazdančių suknelių ir makiažo mergina mieliau rinkdavosi padėvėtus brolio drabužius. Galbūt Endžė persistengė. Motina buvo įsitikinusi, kad Koulas dukterį paliko, nes ji nesistengė dėl savo išvaizdos. Endžės draugėms ši mintis taip pat buvo nesvetima. Endžė nenorėjo tuo tikėti. Kai jie susipažino sporto klube, ji neatrodė įspūdingai – suplukusi traukė į dušą po sunkios treniruotės, bet Koulas nesiliovė flirtavęs. Net ir vėliau Koulas niekada neprašė jos pasipuošti, nesiskundė, kad plaukus įprastai ji riša į arklio uodegą ir neįtikinėjo apsivilkti gražių apatinių. Jis nesiūlė išryškinti treniruočių rezultatų aptemptais drabužiais. Vaikinas manė, kad Endžė stipri ir seksuali. Galbūt ji buvo nepakankamai seksuali… – Endže! Pažinusi vyriausiosios pamergės balsą, Endžė krūptelėjo. Galvojo, kaip pasprukti, bet ją išgelbėti galėjo nebent pasirodymas ant scenos, o to tikrai nebus. Endžė atsiduso pripažindama pralaimėjimą ir stebėjo, kaip artinasi Heidė. Heidė buvo aukšta ir liekna kaip nendrė, o trumpi tamsūs plaukai išryškino įspūdingus bruožus. Vieną petį apnuoginanti mėlyna suknelė ir aukštakulniai turėjo pelnyti Britanės pritarimą. Vien prie jos prisiartinusi Endžė jautėsi pilka ir senamadiška. Merginas siejo tik vienodos auksinės apyrankės, kurias gavo dovanų kaip pamergės. – Turi padėti man pasislėpti nuo Robinos, – pareiškė Heidė. Endžė neprisiminė, kur pamergių vadovėlyje parašyta, kad jai atitenka arbitro pareigos. Nors Heidė ir Robina priklausė Britanės koledžo seserijai, viena kitos neapkentė. Galėjai pamanyti, kad jos nuolat varžosi dėl Britanės dėmesio. Endžei nepakako fantazijos sugalvoti, kam švaistyti energiją tokioms nesąmonėms. Tiesą sakant, jai atrodė, kad Britanei malonu žiūrėti, kaip draugužės pešasi. Nelaimei, mergina nujautė, kokia nuotaka yra iš tiesų, ir troško rasti dingstį atsisakyti pamergės pareigų, bet jaunikis buvo Patrikas – geriausias Endžės draugas nuo darželio laikų. Jam buvo svarbu, kad ji dalyvautų vestuvėse. – Koledže negalėjau jos pakęsti, – tęsė Heidė. – Bet dabar Robina dar bjauresnė. – Žaviuosi tavo savitvarda, – visiškai rimtai paantrino Endžė. – Taip stengiesi, kad Britanės mergvakaryje nekiltų jokių scenų. Tu tikra draugė. – Žinau. Negaliu patikėti, kad Robina pasakė, jog pamergių suknelės neskoningos. Kaip ji gali taip sakyti? Man labai patinka Britanės skonis. Manau, kad suknelės seksualios ir spalvingos. Spalvingos? Endžė prikando lūpą. Žinoma, žalia – labiau primenanti pilką – irgi spalva, taigi teoriškai Heidė teisi. – Be to, galėsim jas apsivilkti ir po vestuvių, – priminė Heidė. Endžė lėtai linktelėjo. – Žinoma. Tik ar ji norės eiti į tokią vietą, kur reikės taip apsinuoginti? – Be abejo, prie nuostabios Robinos odos gali liestis tik dizainerių apdarai, – piktai metė Heidė ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės dirstelėjo per petį. – Manau, kad ji įsižeidė, nes nebuvo suknelės drambliui. Jos dydis dviženklis. Endžė sukando dantis. Štai kodėl mieliau leisdavo laiką su vaikinais. Jai norėjosi čiupti Heidę už plaukų, gerai papurtyti ir liepti pagaliau suaugti. Patrikui tai visada padėdavo, bet su Heide viskas galėjo baigtis ašaromis. Striptizo klubas paskendo tamsoje, prožektorius apšvietė Britanę. – O, – sucypė Heidė, kai vedantysis pakvietė būsimą nuotaką ant scenos. – Vaikinai šoks Britanei. Eik, susirask kur atsisėsti. Endžė stebėjo, kaip sverdėdama ant pavojingai aukštų kulniukų Heidė pasileido prie scenos. Ji giliai įkvėpė. Na ir kas, kad ne taip apsirengė? Kam rūpi, jei ji per drovi, kad grabaliotų nepažįstamą vyrą? Juk tai nereiškia, jog ji neseksuali, tiesa? Vis tiek galėjo šypsotis, ploti ir rūpintis, kad visi gerai praleistų laiką. Šiandien ji pasilinksmins, net jei tai kainuos gyvybę. – Ką ji apie mane pasakė? Šalia išdygus Robinai, Endžė pašoko. Ant kaklo surišama oranžinė suknelė, nusagstyta karoliukais, buvo tokia trumpa, kad iš pradžių Endžei pasirodė, jog tai marškinėliai. – Heidė? Sakė, kad vaikinai šoks Britanei. – Juk ji kalbėjo apie mane, tiesa? – piktai išbėrė Robina. Jai krestelėjus galvą susiūbavo plonytė juoda arklio uodegėlė. – Ne, – sumelavo Endžė. Robina kilstelėjo tobulai išpešiotą antakį. – Ji tik pyksta, nes Brit patiko mano sugalvotos linksmybės SPA. Juk mums visoms buvo gera, tiesa? Apsilankymas SPA Endžei buvo nauja patirtis. Ramioje, moteriškumu spinduliuojančioje aplinkoje ji jautėsi nejaukiai. Vos įėjus pro drožinėtas duris pasijuto kaip bjaurusis ančiukas tarp elegantiškų gulbių. – Tai buvo mano pirmas apsilankymas SPA. – Gali nepasakoti, mačiau tavo nagų odeles, – baisėjosi Robina. – Bet viskas buvo sumanyta tam, kad nuotaka atsipalaiduotų. Juk Brit buvo tokia įsitempusi. Endžė pritarė jai visa širdimi. Būsima nuotaka turėjo labai aiškią viziją, kaip turi atrodyti vestuvės ir svečių priėmimas, bet viena negalėjo sužiūrėti visų smulkmenų. Net pasitelkus darbščią asistentę ir tris nenuilstančias pamerges liko neišspręstų klausimų. – Galbūt nusiramintų, jei ką nors suvalgytų. – Net neprimink! – paliepė Robina stipriai purtydama galvą. – Iki vestuvių negalima. Brit turi tilpti į suknelę. Jokio padoraus maisto iki vestuvių? Endžei tai atrodė tikra kankynė. – Suknelė tinka tobulai. Britanei nėra ko jaudintis. Metas nutraukti tą skysčių dietą – antraip taps irzli ir galiausiai išseks. Robina išpūtė akis: – Manai, kad Brit įkyri? Derėtų atsargiau rinkti žodžius. Negi nežinojo, kad tokie vakarėliai kaip minų laukas, kuriame bet kada gali užminti ant nesaugumo, pavydo ar konkurencijos bombos? Endžė jau dabar įtarė, kad tapusi Britanės pamerge draugystės nesustiprins. Jei nori likti Patriko drauge, teks labiau pasistengti. – Ne, tik norėjau pasakyti… Rožinė scenos uždanga pakilo. Tamsioje scenoje stovėjo penki šokėjai. Jie dėvėjo juodus kaklaraiščius ir laisvai nuo klubų krintančias odines kelnes. Merginoms pradėjus cypti Endžė išsigandusi krūptelėjo. Pasigirdus pirmiems „It’s Raining Men“ akordams Robina iškėlė rankas ir sušuko iš džiaugsmo. Endžė pareigingai šypsojosi ir plojo žiūrėdama, kaip vyrai pradeda sukiotis apie Britanę. Įžūloka choreografija ir prastas apšvietimas slėpė, kad gerai šoka vos keli vaikinai. Pamačius, kaip Britanė noriai gulasi ant scenos ir leidžiasi apžergiama vieno šokėjo, Endžei atvipo žandikaulis. Niekas negalėtų apkaltinti būsimos nuotakos drovumu. Britanei patiko dėmesys. Vyrai buvo liekni, atletiško sudėjimo. Endžė žavėjosi jų raumenimis ir stipriomis rankomis. Žinojo, kiek darbo reikia įdėti, kad taip atrodytum. Tačiau, nors šokėjai buvo patrauklūs, seksualūs, jai nesinorėjo klykti vos juos pamačius. Galbūt todėl, kad dirbo asmenine trenere ir kasdien sukiodavosi tarp daugybės raumeningų vyrų. Arba todėl, kad jai buvo drovu stebėti, kaip vyras rangosi prieš ją laukdamas, kada ji užkiš pinigų už jo blizgančių kelnaičių. Arba nei viena, nei kita. Galbūt Endžė tiesiog negalėjo būti tokia atkakli ir entuziastinga kaip kitos merginos, nes jautėsi susikausčiusi. Anksčiau buvo kitaip. Su Koulu jautėsi saugi, žinojo, kad gali daryti ką tik nori. Su juo ji įgyvendino savo slapčiausias fantazijas. O tada jis ją metė. Endžė liko įskaudinta ir pažeminta. Gal visgi ji ne tokia ir pašėlusi? Gal ji negali varžytis su kitomis moterimis? Galimas atsakymas ją gąsdino, tad nuo tada Endžė stengėsi tvardyti bet kokius jausmus. Skrandžiui susitraukus į kietą mazgą, o sprandą užliejus raudoniui Endžė nusuko akis. Su Koulu jautėsi ne tik saugi, bet ir visiškai laisva. Nors atrodė keista, taip nesijautė su jokiu kitu vyru. Tačiau dabar nenorėjo apie tai galvoti. Negalėjo. Verčiau susitaikyti su mintimi, kad kūniški malonumai jos nebedomina, ir gyventi be jų. Vieną dieną ji vėl ims pasitikėti savimi, bet tik ne čia ir ne su nepažįstamuoju. Tai nutiks su mylimu ir patikimu žmogumi. – Tie vaikinai tokie karšti! – perrėkė muziką Robina. – Tikrai, – pritarė Endžė ir toliau plodama į ritmą, o tuo tarpu Britanė atsistojo ir pradėjo sukiotis tarp šokėjų. Kai kurie jos judesiai buvo labai gašlūs. Robina kumštelėjo ją alkūne. – Paskui jie šoks pamergėms. Endžė palinko į priekį, nes pasirodė, kad supykino. – Ant scenos? – Ne, tokia garbė skirta tik nuotakai, bet verčiau išsirink dabar, kol Heidė nepasiglemžė visų. Kurio norėtum? – Oi… nesvarbu. Endžė žinojo, kas nutiks: kuo įžūlesnis bus šokėjas, tuo drovesnė bus ji. Visos juoksis, kad jai nejauku. Endžė norėjo atsisakyti, bet turėjo elgtis kaip komandos narė. Mergina nužvelgė vaikinus ant scenos tikėdamasi pamatyti tokį, kuris suprastų, kas yra asmeninė žmogaus erdvė ir nebūtų pernelyg įžūlus. – Negaliu apsispręsti. Arba tas, kuris dabar grabinėja Britanę, arba tas gale. Endžė įsižiūrėjo, kur rodė Robina. Vienas vaikinas labai priminė Koulą. Trumpi juodi plaukai ir raumeningas kūnas. Žvilgsniu slysdama lygia krūtine, ištreniruotu pilvu ir siaurais klubais Endžė pajuto netikėtą susidomėjimą. Jis buvo stiprus ir kartu subtilus. Labai panašus į Koulą. Tiesą sakant… Enždė aiktelėjo ir pakėlė akis į vyruko veidą. Iškart pažino tvirtą smakrą ir putlias lūpas, aukštus skruostikaulius ir išraiškingą nosį, trumpus tamsius plaukus, tokius švelnius ir minkštus… – Negali būti… – Ką? – sukluso Robina. – Ar tau viskas gerai? Kas nutiko? Endžė sudribo ant artimiausios kėdės. Buvo tokia pritrenkta, kad kūnu pakaitom ritosi karščio ir šalčio bangos, bet nenuleido akių nuo besistaipančio Koulo Fosterio. Jos buvęs vaikinas dabar stovėjo ant visų keturių ir sukiojo klubus. – Kur po velnių jis išmoko šito judesio? – išspjovė ir supratusi, kad pasakė garsiai, kietai sučiaupė lūpas. – Kas? – paklausė Robina. – Šokėjas? Tu jį pažįsti? – Ne, tikrai ne. Su juo Endžė patyrė intymiausias akimirkas gyvenime. Mylėjo jį visa savo esybe ir jam atsivėrė, bet tai buvo klaida. Pasirodo, Koului ji buvo per prasta. Dabar tiesa badė akis – Koulas stovėjo scenoje ir šoko įsisiautėjusioms merginoms. – Pasirodė panašus į mano buvusį vaikiną. Robina nusikvatojo visa gerkle. – Kurgi. Draugavai su striptizo šokėju. – Pasitaiko ir keistesnių dalykų, – sumurmėjo Endžė. Pavyzdžiui, kad Koulas tapo striptizo šokėju. Ji niekaip negalėjo to suprasti. Kai jie susitikinėjo, Koulas buvo policijos detektyvas. Netgi labai geras detektyvas. Endžė išsižiojusi stebėjo, kaip buvęs vaikinas nusirišo kaklaraištį ir apsukęs jį apie Britanės liemenį prisitraukė ją prie savęs. Merginos prie scenos cypė ir tiesė į jį rankas. Endžė sukryžiavo rankas ir sustingo kėdėje. Norėjo pradingti tamsoje. Išeiti, kol Koulas jos nepamatė, nes jautėsi sutrikusi, kvaila ir norėjo pabūti viena. Jautėsi išduota. Seniau jautėsi mylima šio vaikino, o dabar atrodė, kad jis moka taip pamaloninti bet kurią moterį. Jie nebebuvo pora ir nesvarbu, ką jis veikė, bet kodėl ji buvo tokia pikta? Staiga Koulas pasisuko, ir jų žvilgsniai susitiko. Pamačius jo akis Endžei pritrūko kvapo. Vaikinas neatrodė nustebęs, kad ji čia. Tarsi visą laiką būtų žinojęs. Endžė matė, kad jis nusiteikęs ryžtingai, ir puikiai žinojo, ką tai reiškia. Mergina norėjo pakilti nuo kėdės, bet susivaldė. Pamačius, kaip Koulas nušoko nuo scenos, Endžė su siaubu išpūtė akis. Kelios pamergės mėgino jį paliesti, bet jis nekreipė į jas dėmesio ir atėjo tiesiai prie jos. Šios merginos tikri žvėrys. Koulas Fosteris išlaisvino koją iš tvirtų gniaužtų ir nutarė nekreipti dėmesio į jam kišamus pinigus. Iki šio vakaro niekada nesijautė kaip mėsos gabalas. Publika buvo pašėlusi ir pasiruošusi nuplėšti jam drabužius. Koulas niekaip negalėjo sutelkti dėmesio į bylą, o taip niekada nebūdavo. Jis atsakingai žiūrėjo į darbą – tikrąjį darbą – ir didžiavosi savo profesionalumu, bet dabar mintyse liko tik Endžė, įsitaisiusi paskutinėje eilėje. Koulas pastebėjo, kad ji nė kiek nepasikeitė. Endžė Loson buvo stipri, sportiška ir iš prigimties graži. Juodi banguoti plaukai buvo sukelti į paprastą arklio uodegą, jokio makiažo: jo ir nereikėjo – mergina spinduliavo sveikata ir energija, o to nenusipirksi jokiame buteliuke. Endžė vilkėjo juodą berankovę palaidinę ir mūvėjo džinsus. Pamatęs aukštakulnes basutes iškart suprato, kad čia turėjo įsikišti jos motina. Endžė mėgo rengtis taip, kad pasislėptų arba ištirptų minioje, tačiau nuo jo nepasislėps. Koulas visada pajusdavo, kai ji būdavo netoliese, ir niekas negalėjo to pakeisti. Jis neplanavo prieiti taip akiplėšiškai, nes tai galėjo kelti pavojų jo užduočiai, tačiau greitai pamatė, kad Endžė sėdi sustingusi ir sukryžiavusi rankas lyg gintųsi. Jos akys buvo didelės, o lūpos suspaustos į siaurą brūkšnį. Koulas matė, kaip mergina mėgina tvardytis, bet bijojo, kad ji sugadins jo priedangą. Galbūt Endžę reikėjo įspėti iš anksto. Juk žinojo, kad ji čia bus, sekė nuotakos palydą visą praėjusią savaitę, tačiau jam niekaip nepavyko išsiaiškinti, kokie Endžės santykiai su kitomis pamergėmis. Koulas sustojo prieš ją krūtinėje besidaužančia širdimi ir šlapias nuo prakaito. Odinės kelnės lipo prie kojų ir smuko nuo klubų. Endžė stengėsi žiūrėti kažkur ties jo ausimi. Ji tylėjo, o jis norėjo jai pasakyti labai daug. Norėjo pasakyti: „atsiprašau“ arba „tau bus geriau be manęs“. Tačiau vietoje to tarė: – Dabar tavo eilė. Ji piktai sužaibavo akimis ir iškėlė ranką mėgindama jį sustabdyti. – Ačiū, ne. – Endže, ką tu pasakei? – bakstelėjo jai viena moteris, Koului žinoma kaip Robina. – Ką tik sakei, kad jis panašus į tavo buvusį. Pirmyn. Jis pasirodė pačiu laiku. Ką dar pasakė Endžė? – Prašau, – mėgino ją įspėti. – Dabar eilė pamergėms. Endžė atkišo smakrą. – Iš kur žinai, kad aš pamergė? – Man pasakė iš anksto, – atsakė Koulas. Jam patiko jos balsas. Žemas, kimus, seksualus. Visada prisimindavo jį pačiu netinkamiausiu laiku. Endžė įtariai jį nužvelgė, bet tik sukryžiavo kojas ir dar tvirčiau prispaudė prie savęs rankas. – Atsiprašau, bet neturiu nė vienos kupiūros. – Ar nežinojai, kad eini į striptizo klubą? – Nekreipk į ją dėmesio, – įsikišo Robina. – Ji naujokė. Tada Koulas palinko į priekį ir ranka atsirėmė į kėdės atlošą taip įkalindamas Endžę. Mergina dar labiau prisispaudė prie atkaltės. Įkvėpus jos aromato Koulą užplūdo prisiminimai. – Nejau visai neturi pinigų? – paklausė jis. – Nebent nori monetų. Koulas plačiai išsišiepė ir pažvelgė į Robiną. – Taigeris mums sakė, kad norės šokti tau. – Iki! – sucypė ji ir pasileido prie scenos palikdama juos vienus. – Nebuvo jokio reikalo jos išprašyti, – pyktelėjo Endžė ir tuoj pat prikando liežuvį, nes Koulas apsižergė jos šlaunis. Ji įsitempė visu kūnu. – Ką darai? – Tai vienintelis būdas su tavimi pasikalbėti, – paaiškino, tačiau jo mintys buvo kitur. Atsidūręs taip arti Endžės, beprotiškai susijaudino. Kaip reikės suregzti sakinį, kai ją palies? – Nesijaudink, būsiu švelnus. Kažkodėl jo padrąsinimas buvo sutiktas lediniu žvilgsniu. Koulas su pasigėrėjimu stebėjo, kaip nuraudo Endžės skruostai. – Dėl manęs nesijaudink, – tarstelėjo ji. – Parodyk, ką moki. – Endže, žinau, kad tau šitai nepatinka… – pradėjo, bet jos akyse pamatęs įžeistą išdidumą, nutilo. Kad ir ką pasakys, ji supras neteisingai. – Ne, ne, Koulai, man smalsu. Dalį tavo įgūdžių jau mačiau, nemaniau, kad su manimi mėgini tvardytis. – Tvardytis? – Su Endže to niekada nebuvo. Bent jau lovoje. – Pirmyn, Koulai, – paragino Endžė atsilošdama kėdėje. – Išvesk mane iš proto. Antras skyrius Koului nuleidus galvą Endžė užsimerkė lyg gindamasi, bet tai nepadėjo. Vis tiek juto nuo jo sklindantį karštį. Enždė apsilaižė lūpas ir prisiminė, kokio skonio jo oda. Šilta ir vyriška. – Man reikia su tavimi pasikalbėti, – sušnabždėjo Koulas jai į ausį. Pajutusi jo karštą kvapą Endžė suvirpėjo. – Žinoma. Kaip matau, kol nesimatėme tavo gyvenimas gerokai pasikeitė, – pradėjo, bet prie krūtų prisilietus nuogai Koulo krūtinei krūptelėjo ir plačiai atsimerkė. – Ar ne? Koulas sekundėlę sustingo. – Ką turi galvoje? Vyras buvo taip arti, kad Endžė nepajėgė mąstyti. Tarsi jos kūnas būtų miegojęs žiemos miegu, o dabar nubudęs nuo stipraus energijos antplūdžio. Širdis ėmė daužytis krūtinėje, gyslos priplūdo kraujo, odą ėmė dilgčioti nuo nepakeliamos įtampos. Kodėl? Kodėl taip jausdavosi tik su Koulu? Taip nesąžininga. Į galvą šovė bjauri mintis. – Kiek laiko šoki striptizą? – paklausė ji. – Tau labai gerai sekasi. – Čia įžeidimas ar komplimentas? – susidomėjo Koulas sukiodamas klubus. Enždė sugniaužė kumščius. Nesvarbu, kaip iš geismo dilgčioja pirštai, ji jo nelies, neglamonės ir nedės rankų jam ant klubų. – Turiu pastebėti, kad neatsakei į klausimą, – atkreipė dėmesį jausdama, kad jos balsas pernelyg kimus. – Ar šokai ir tada, kai buvome kartu? Koulas loštelėjo lyg gavęs antausį. Šypsena dingo, lūpos virto siauru brūkšniu. – Nejau rimtai taip galvoji? – Nežinau, ką galvoti. Endžė labai tikėjosi, kad Koulas neturi slapto gyvenimo, bet vaikinas visada buvo slapukas ir daug ką pasilikdavo sau, tad dabar abejojo, ar išvis jį pažinojo. – Viskas ne taip, kaip atrodo, – tikino Koulas klaupdamasis prieš ją. Enždė įsitempė visu kūnu, širdis pasileido šuoliais. – Kaip visada. – Aš ne striptizo šokėjas, – sušnabždėjo jis ir, uždėjęs rankas jai ant kelių, praskėtė kojas. – Tikrai? – spygtelėjo Endžė, jausdama, kad tuoj nesusivaldys. Kaip jis gali liesti ją taip intymiai ir kartu taip neįpareigojančiai? – Nes apsimetinėji puikiai. Endžė pažvelgė į jį iš paskutiniųjų gindama šalin prisiminimus. Kiek kartų jie šituo užsiėmė? Kiek kartų buvo apsikeitę vaidmenimis? Koulas mokėjo ją liesti, patenkinti rankomis ir burna. Tokių malonumų ji nerado niekur kitur. Koulas užkėlė jos koją ant savo nuogo peties. Endžė pastebėjo vyro veido išraišką – aistringą ir… truputį liūdną. Ji jo nesuprato. Juk tai jis ją paliko. Dabar viskas atrodė taip beprasmiška, kad Enždė nuleido koją ir pasiduodama iškėlė rankas. Tai ne jai. Ir ne su Koulu. Kai jie buvo kartu, seksas buvo romantiškas, intymus, reikšmingas, todėl dabar nenorėjo dalyvauti pasirodyme, kuris buvo atliekamas kiekvienai, turinčiai kelis dolerius. – Šokis baigtas. – Dar ne, – sušnabždėjo vyras vis dar klūpėdamas tarp jos kojų, o tada iš lėto atsistojo visu kūnu spausdamasis prie jos krūtų. Endžė gaudė kvapą. Prisiminė kiekvieną Koulo kūno lopinėlį, prisiminė, koks jausmas priglusti prie jo krūtinės, įsikibti į plačius pečius ir kojomis apsivyti liemenį. Endžė juto, kad jos oda nusėta mažyčiais prakaito lašeliais, bet stengėsi išlikti rami. Iš Koulo akių suprato, kad jis viską mato. Ar jis taip pat prisimena? Ar žino, kaip ją veikia? Endžė nusuko akis. – Nežinau, ko tikiesi pasiekti… – Tikriausiai pirmą kartą lankaisi striptizo bare. Endžė atsisuko į jį žaibuodama akimis. – Su manimi tik švaistai laiką veltui. Koulas kreivai šyptelėjo. – Su tavimi laikas niekada nešvaistomas veltui. Išgirdusi jo žodžius Endžė sustingo. Kaip jis gali taip sakyti, kai ją metė ir paskui nė karto nepaskambino? – Gana. – Ne, palauk. Koulas greitai apžergė jos kelius ir vėl įsikibo į kėdės atlošą. Vyras ją užspeitė. Norėjosi pastumti jį į šalį, bet tuomet reikėtų jį paliesti, prispausti delnus prie nuogos odos… – Turiu kai ką papasakoti. – Supratau, – išspjovė Endžė ieškodama taško, į kurį galėtų įsmeigti žvilgsnį, kad nereikėtų žiūrėti, kaip kilnojasi plati krūtinė ar kaip nuo prakaito blizga stangrūs raumenys. – Girdėjau, ką sakei. Tu ne striptizo šokėjas. Leisk atspėsiu. Ieškai naujų perspektyvų? Darai draugui paslaugą? Koulas pajudino klubus muzikos ritmu. – Aš po priedanga. Endžė lėtai pakėlė į jį akis. Tokio pasiteisinimo nesitikėjo. Ji pratrūko juokais. – O čia tai geras. Koulas sustingo ir susiraukė. – Neturėtum juoktis, kai tau šoka pusnuogis vyras. – Atleisk, nesusilaikiau, – šyptelėjo ji ir papurtė galvą, bet negalėjo liautis juokusis. – Juk pirštu nerodau. Tada Koulas atsiduso ir palinko taip arti, kad jo burna atsidūrė prie pat jos ausies. – Endže, aš rimtai. Pajutus jo lūpas iš galvos išgaravo visi juokai. – Tuomet nejuokauk, – pasimuistė mėgindama išsilaisvinti. – Žinau, kad tu ne po priedanga. Išsiskyręs su manimi, prieš metus metei darbą policijoje. – Ei, Endže, dabar mano eilė! – atkaukšėdama šūktelėjo Heidė. Endžė nebuvo pasiruošusi staiga užvaldžiusiam savininkiškumo instinktui. Žinojo, kad Koulas nebe jos, bet negalėjo juo dalytis. Pakako pamatyti, kaip jis šoko su Britane. Endžė nenorėjo, kad vaikinas sukiotųsi apie Heidę. – Išsisuk, – paliepė Koulas. Jam nepanorus atsitraukti, Endžė pajuto palengvėjimą, bet viduje žinojo, kad Koulas neišskiria jos iš kitų. Vyrui kažko iš jos reikėjo ir tai neturėjo nieko bendro su prisiminimais ar su dar viena paskutine naktimi drauge. – Nagi, negali išsirinkti patraukliausios? Pinigų turiu kaip šieno, – tarė Heidė mojuodama pluoštu banknotų. – Kodėl turėčiau tau padėti? – pro sukąstus dantis iškošė Endžė. – Galėčiau palikti tave likimo valiai. Koulas pažvelgė jai į akis. – Man labai reikia su tavimi pasikalbėti. Vyras kalbėjo griežtai, bet Enždė iš akių suprato, kad maldauja. Kas galėtų būti taip svarbu? Nugalėta smalsumo ji atsiduso ir pažvelgė į vyriausiąją pamergę. – Atleisk, Heide, bet manęs jis dar nesujaudino. Kai sujaudins, iškart atsiųsiu tau. Heidė užvertė akis. – Grįšiu vėliau. Ji apsisuko ir pradingo minioje moterų, raginusių kitus šokėjus nusimesti paskutinius drabužius. – Rimtai? – paklausė Koulas. – Negalėjai sugalvoti nieko geresnio? Endžė gūžtelėjo pečiais. – Nenorėjau suteikti tuščių vilčių. Koulas pasukiojo klubus taip, kad ji suspaudė šlaunis. – Išsitrauk porą banknotų, kad galėtum užlaikyti mane ilgiau, – pasiūlė. Endžė papurtė galvą. – Juk sakiau, kad neturiu grynųjų. – Visada turi pinigų nenumatytiems atvejams. Endžė nustebo, kad jis prisiminė. Kažkodėl tikėjosi, kad išsiskyręs viską apie ją pamirš. – Čia ne nenumatytas atvejis. – Endže, – įspėjo Koulas. Kietai sučiaupusi lūpas mergina apsvarstė savo galimybes ir nusprendė, kad jei dėl to nereikės dalytis jo su kitomis, padarys kaip prašoma. – Gerai, – burbtelėjo ir įkišusi pirštus į priekinę aptemptų džinsų kišenę ištraukė dvidešimtinę. – Ką už tai gausiu? Koulas tik papurtė galvą ir apgailestaudamas caktelėjo liežuviu. – Tam tu dar nepasiruošusi. – Nebūk toks tikras, – atrėžė Endžė pašaipiai šypsodamasi. Neparodys, kaip įskaudino jo pastaba. – Tai ką norėjai man papasakoti? Koulas dvejojo. Ar pasakyti Endžei? Jis to neplanavo. Ar norėjo pasakyti vien tam, kad įrodytų, jog nėra šokėjas? Ne, – nusprendė. Jam reikėjo Endžės įžvalgos ir pagalbos. Kai dirbo dingusiųjų skyriuje, visada pasipasakodavo jai apie darbą. Koulas Endže pasitikėjo ir vertino jos patarimus. Nuojauta kuždėjo, kad vis dar gali ja pasitikėti. Ji nemėgins jo įskaudinti ir sužlugdyti misijos. Koulas retai pasitikėdavo žmonėmis, bet Endžė buvo kitokia. Nesvarbu, kad jie nebe pora, ji jam padės. Endžė subruzdo mėgindama stotis. – Malonu tave matyti, Koulai, bet jau ruošiausi išsikviesti taksi ir važiuoti namo. – Negali važiuoti namo, – paprieštaravo vyras nesitraukdamas iš kelio. Jis vis dar stovėjo įsikibęs į kėdės atkaltę ir visai nenorėjo, kad ji išeitų. Jie seniai nesimatė, o apsimetinėti vardan tyrimo darėsi vis sunkiau. Ir anksčiau pasitaikydavo akimirkų, kai norėdavosi pamiršti savo darbą ir lėkti pas ją, bet dabar, kai Endžė buvo taip arti, troško, kad akimirka nesibaigtų. – Kodėl? – paklausė mergina sukryžiavusi rankas ant krūtinės. – Niekas nepastebės. Jis pastebės, bet jai tai nė motais. – Nuotaka pastebės ir niekada tau neatleis. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/susanna-carr/dar-viena-naktis/?lfrom=334617187) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом. notes 1 Galvoje turima P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ cukruotų slyvų fėja (čia ir toliau – vert. pastabos).
КУПИТЬ И СКАЧАТЬ ЗА: 143.51 руб.